Iki 2023 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys beveik 60 % Vokietijos viešojo tinklo elektros energijos
Pasaulis palaipsniui tolsta nuo iškastinio kuro ir link atsinaujinančios energijos, o daugelis šalių daro didelę pažangą naudodamos saulės, vėjo ir vandens galią. Vokietija buvo šio judėjimo priešakyje ir, remiantis naujausiais Fraunhoferio saulės energijos sistemų instituto ISE duomenimis, šalis artėja prie istorinio etapo. Tikimasi, kad iki 2023 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys 59,7 % Vokietijos viešajame tinkle pagaminamos elektros energijos – tai naujas rekordas.
Šiame straipsnyje aptariame šios plėtros pasekmes, veiksnius, skatinančius perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių Vokietijoje, ir laukiančius iššūkius.
Pasekmės
Didėjanti atsinaujinančios energijos dalis Vokietijos viešojo tinklo elektros energijos gamyboje turi reikšmingų pasekmių šaliai, regionui ir pasauliui. Pirma, tai didelis Vokietijos, kuri kelis dešimtmečius investuoja į atsinaujinančią energiją, pasiekimas. Tai įrodymas, kad šalies vizija pasiteisina ir kad atsinaujinanti energija gali būti perspektyvi alternatyva iškastiniam kurui.
Antra, tai gera žinia aplinkai. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra švarūs, o jų naudojimas gali padėti sumažinti anglies dvideginio išmetimą, kuris prisideda prie klimato kaitos. Taigi Vokietijos perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių gali būti vertinamas kaip teigiamas žingsnis siekiant pasaulinių klimato tikslų.
Trečia, didėjantis atsinaujinančių išteklių naudojimas sukuria galimybes kurti darbo vietas, ypač atsinaujinančios energijos sektoriuje. Tyrimai parodė, kad atsinaujinančios energijos sektorius sukuria daugiau darbo vietų vienam pagamintos energijos vienetui nei iškastinio kuro sektorius. Todėl perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių gali sukurti naujų užimtumo galimybių ir paskatinti ekonomikos augimą.
Veiksniai, lemiantys pamainą
Perėjimą prie atsinaujinančios energijos Vokietijoje skatina keli veiksniai. Vienas iš pagrindinių veiksnių – šalies įsipareigojimas mažinti anglies dvideginio išmetimą. 2011 m. Vokietija pradėjo savo energetikos perėjimo planą, dar žinomą kaip Energiewende, siekdama palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos ir pereiti prie atsinaujinančios energijos. Planu siekiama iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šalyje 40 proc., o iki 2050 m. – 80 proc., palyginti su 1990 m.
Kitas veiksnys, skatinantis perėjimą prie atsinaujinančios energijos, yra mažėjančios atsinaujinančios energijos technologijų sąnaudos. Saulės ir vėjo energijos kaina pastaraisiais metais nuolat mažėja, todėl jos tampa vis konkurencingesnės su tradiciniais energijos šaltiniais. Tai paskatino daugiau namų ūkių, įmonių ir komunalinių paslaugų investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Be to, vyriausybės politika suvaidino svarbų vaidmenį skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą Vokietijoje. Atsinaujinančios energijos įstatymas (EEG), priimtas 2000 m., suteikia pagrindą atsinaujinančios energijos plėtrai Vokietijoje. Ji garantuoja fiksuotą mokėjimą už bet kokią atsinaujinančią energiją, pagamintą ir tiekiamą į tinklą 20 metų. Tai suteikė investuotojams tikrumo ir stabilumo, reikalingo investuojant į atsinaujinančios energijos technologijas.
Iššūkiai priešakyje
Nors perėjimas prie atsinaujinančios energijos Vokietijoje vyksta gerai, laukia keli iššūkiai. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra atsinaujinančios energijos pertrūkiai. Saulės ir vėjo energija priklauso nuo oro sąlygų ir gali labai svyruoti. Tai gali sukelti problemų tinklo stabilumui ir patikimumui, ypač kai atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro didelę visos energijos gamybos dalį. Siekdama išspręsti šią problemą, Vokietija investuoja į energijos kaupimo technologijas, tokias kaip akumuliatoriai ir siurblinės, kad galėtų kaupti perteklinę energiją, kai ji susidaro, ir išleisti ją, kai reikia.
Kitas iššūkis – didelių investicijų į naują infrastruktūrą poreikis. Vokietijai pereinant prie atsinaujinančios energijos, reikės išplėsti elektros tinklą, kad būtų galima prijungti prie tinklo atokiose vietose esančius atsinaujinančios energijos gamintojus. Tam reikės didelių investicijų ir įvairių suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimo.
Perėjimas prie atsinaujinančios energijos Vokietijoje yra teigiamas pokytis tiek šaliai, tiek pasauliui. Tai įrodymas, kad atsinaujinanti energija gali būti perspektyvi alternatyva iškastiniam kurui, o jos vis didesnis naudojimas gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kovoti su klimato kaita. Tačiau norint užtikrinti sėkmingą perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, reikia spręsti tokius iššūkius kaip tinklo stabilumas ir investicijos į naują infrastruktūrą. Pasiektas 59,7 % atsinaujinančios energijos dalis Vokietijos viešojo tinklo elektros gamyboje iki 2023 m. yra džiuginantis pažangos ženklas ir šalies įsipareigojimo siekti tvarios ateities įrodymas.