Kiek daugiau žemės reikia atsinaujinančios energijos plėtrai Europoje?
Europa gali pasiekti klimato neutralumą iki 2040 m., plečiant atsinaujinančius energijos šaltinius, neužimdama daug žemės. Remiantis Europos Komisijos ataskaita, visiems reikiamiems saulės ir vėjo energijos projektams, kurie palaipsniui pakeis iškastinį kurą ir branduolinę energiją, reikia tik 2,2% Europos Sąjungos žemės ploto.
Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra yra labai svarbi siekiant anglies neutralumo ir sušvelninti klimato kaitos poveikį. Tačiau susirūpinimą kėlė žemės poreikis šiems šaltiniams įrengti. Europos Komisijos ataskaitoje atskleidžiama, kad žemė, kurios reikia norint pagaminti pakankamai saulės energijos Europai, sudaro tik 0,05 % viso ES žemės ploto. Tai reiškia, kad reikia tik 8,000 kvadratinių kilometrų žemės, kad būtų galima įrengti pakankamai saulės kolektorių, kad būtų pagaminta visa Europoje suvartojama elektros energija.
Vėjo energijai reikia šiek tiek daugiau žemės, tačiau ji vis tiek nėra reikšminga. Vėjo turbinai reikalinga žemė, įskaitant privažiavimo kelią, pastotę ir kitus įrenginius, yra apie {{0}}.02–0,05 hektaro vienam įdiegtam megavatui (MW). Tai reiškia, kad 2 MW vėjo jėgainei reikia apie 0,1 hektaro žemės ploto. Tai reiškia tik 10,{8}} kvadratinių kilometrų žemės, kad būtų patenkinti visi Europos vėjo energijos poreikiai.
Be to, atsinaujinančios energijos projektai gali būti vykdomi žemėje, kuri yra įvairiai paskirta, nedarant reikšmingo poveikio kitoms jų paskirtims. Pavyzdžiui, vėjo turbinas galima įrengti dirbamose žemėse, nes ūkininkavimo veikla vis tiek gali vykti. Saulės kolektorių įrengimas ant stogų taip pat gali žymiai sumažinti žemės poreikį saulės energijos projektams.
Saulės energijai įrengti tinkamiausios kaimo vietovės dėl kelių priežasčių. Pirma, kaimo vietovėse yra daug nenaudojamos žemės, kurią galima panaudoti saulės kolektorių įrengimui. Antra, saulės energijos įrenginiai ūkiuose gali padėti ūkininkams papildyti savo pajamas. Trečia, kaimo vietovėse dažnai būna daugiau saulės spindulių, todėl jos idealiai tinka saulės energijos gamybai.
ES Jungtinis tyrimų centras (JTC) nustatė techninį potencialą ir žemės tinkamumą atsinaujinančiosios energijos plėtrai ES šalyse pagal tvarumo kriterijus, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir žemės ūkį.
Jų kriterijai neapima biologinės įvairovės turtingų vietovių ir gamtos rezervatų, kaip tinkamų AEI diegimo vietų, o pirmenybė teikiama užstatytam ir dirbtiniam paviršiui ir nualintai žemei su ribotomis žemės ūkio perspektyvomis. Remiantis ES rekomendacijomis, teritorijos, nustatytos kaip tinkamos naudoti intensyviai žemei naudojamus atsinaujinančius energijos šaltinius, neapima Natura 2000 teritorijų, pagrindinių biologinės įvairovės ir paukščių teritorijų bei didelės vertės gamtinių ūkių – be kitų saugomų teritorijų.
Žemės ūkio paskirties žemė buvo laikoma netinkama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Kaip tinkama buvo atrinkta tik ariamoji žemė, mišrios kultūros ir gyvulininkystės sistemos, kurios jau yra pažengusios erozijos būklės ir pasižymi mažu produktyvumu bei didele apleidimo rizika.
Apibendrinant galima pasakyti, kad iki 2040 m. Europa gali pasiekti klimato neutralumą plečiant atsinaujinančius energijos šaltinius ir neužimdama daug žemės. 2,2 % žemės, reikalingos saulės ir vėjo energijos projektams, yra maža, palyginti su galima nauda mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Saulės kolektorių įrengimui tinkamiausios kaimo vietovės, nes jose yra didžiuliai nenaudojamos žemės plotai, gali duoti papildomų pajamų ūkininkams, daug saulės spindulių. Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra būtinas, o tinkamai suplanavus tai galima pasiekti su minimaliu poveikiu aplinkai ir kitoms žemės naudmenoms.